Terrabianca vynai nedaro gėdos Toskanai
Daugelis norėtų atostogauti Italijoje, net ir nematę į turistus orientuoto filmo “Po Toskanos saule”. Pavyzdžiui vyno žurnalo Wine Spectator skaitytojai jau ne vienus metus išrenka Toskaną kaip mėgstamiausią atostogų maršrutą. O rinktis yra iš ko, ypač mums, gyvenantiems Europos Šiaurėje ir gaudantiems kiekvieną saulės spindulį. Minkštas, šiltas, klimatas, puikus kraštovaizdis, skani virtuvė ir gausybė įdomių bei gerų vynų. Toskanoje galite pasijausti tikrais pionieriais ir pirmaisiais, atrandančiais naujus ir puikius vynus, apie kuriuos dar niekas nerašė ir negirdėjo.
Italija tvirtai stovi pasaulinėje vyno rinkoje, pagamindama daugiausia vyno, kuris skiriasi įvairiais regioniniais niuansais. Anksčiau Italija garsėjo kaip pigaus stalo vyno tiekėja. Daugeliui itališki vynai asocijuodavosi su šiaudais apipintais dideliais buteliais, tačiau pastaruoju metu pasaulinė paklausa labai paskatino vyno kokybės augimą. Barolo, Barbaresco iš Pjemonto, Chianti, Brunello di Montalcino iš Toskanos daugiausiai reprezentuoja itališkų vynų kokybę. Tokie vardai kaip Solaia, Sassicaia, Tignanello beveik visada garantuoja kokybę ir beveik visada dideles kainas. Šie vynai plėšo piniginę net ir prasto derliaus metais kaip pvz. 2002 m. Tačiau ir be jų Toskanoje yra apstu gerų gamintojų, kur gera vyno kokybė yra įkandama vyno entuziastų piniginėms.
Vienas iš dėmesio vertų naujų vardų yra Terrabianca vyno ūkis, kurios produkciją importuoja Mineraliniai vandenys ir Vyno klubas. Terrabianca – vidutinio dydžio firma, esanti pačiame Toskanos centre: 50 km į pietus nuo Florencijos, prie Radda in Chianti miesto. Paprastiems turistams autobusas 13.35 val. pajuda iš Florencijos, pakeliui sustodamas visiems, kurie laiku pakelia ranką. Su vairuotoju kalbėtis angliškai beprasmiška – neverta bandyti ir kitas Šiaurės regiono kalbas. Svarbiausia yra raiškiai tarti savo galutinės stotelės pavadinimą ir budriai sekti kelio ženklus. Tai nėra lengva, nes, autobusui vinguriuojant Toskanos kraštovaizdžiu, pradedi sveikai pavydėti italams nuostabių peizažų: kiparisų giraitės, vynuogynai, renesansinė architektūra ir kvapą gniaužiantys reljefo vingiai. Nereikia iš anksto giedoti odę Terrabiancai, tačiau, žinant gerus vynų vertinimus vyno žurnaluose Wine Spectator, Decanter ir Wine Enthusiast, galima nusiteikti maloniems įspūdžiams, kurie, užbėgsiu už akių, neapvylė.
Terrabianca vynuogynai, užimantys 124 ha, išsidėstę dirvoje, kurią sudaro kreidos, smėlio ir molio sluoksniai. Firma dar turi 106 ha vynuogynų Il Tresoro vietovėje Maremmoje. Čia nuskintos uogos tą pačią dieną vežamos į Terrabiancą vyno gamybai. Vynuogių pakanka ne tik savo vynams, bet ir kitiems vyndariams. Aštuntame praėjusio amžiaus dešimtmetyje ūkyje buvo 3000 vynuogienojų hektare, o dabar jų yra vidutiniškai 6000. Nuo seno žinoma, jog kuo mažiau uogų lieka ant augalo, tuo labiau jos yra koncentruoto skonio. Dėl to vyndarys stengiasi riboti derlingumą. Vidutinis derlius iš vieno vynuogienojus – 1,5-1,7 kg uogų.
Kompanija nemažai investuoja mokslinius tyrimus, atrenkančius geriausius vynuogių klonus. Terrabianca augina Sangiovese, Cabernet Sauvignon, Merlot, Canaiolo, Chardonnay, Malvasia ir Trebbiano Toscano vynuoges. Beveik visi gaminami vynai yra raudonieji, išskyrus desertinį Il Fior di Fino. Terrabianca yra jaunas vyno ūkis. Pirmasis vynas buvo pagamintas 1988 m. pakeitus prastus vynuogynus naujais. Vidutinio Toskanos mastu dydžio vyno kompanijoje dirba 40 žmonių. Jei norėtumėte romantiškai padirbėti Terrabiancoje vynuogių sezono metu, pamirškite. Firma nesamdo sezoninių darbininkų – viską daro patyrę darbuotojai.
Čia pagaminama 350 000 butelių vyno per metus. Kompanijos vyno pardavimai per metus siekia 3 milijonus eurų. Firma eksportuoja 85% vynų, mat įsibrauti į perpildytą Italijos rinką yra gana keblu. Pagrindinės eksporto rinkos yra JAV, Kanada ir Vokietija. Iš naujų demokratijų tik Lietuva ir Čekija importuoja firmos vynus. Sklinda gandai, kad garsesni Toskanos vyndariai dėl išlikimo rinkoje „bendradarbiauja“ su itališkais vyno žurnalais ir nevengia atsivežti vynuogių iš kitų regionų, ką draudžia įstatymai. Vyninės atstovai kaip kuriozą pasakojo atsitikimą, kai kito regiono vynuogių augintojas, atvažiavęs su traktoriumi, rimtu veidu bandė įpiršti savo vynuoges, teigdamas, kad „tas ir anas“ jau nusipirko.
Terrabianca naudoja 90% prancūziško ąžuolo statinių, kurios kompanijos reikmėms padidintos nuo 225 iki 300 litrų. Likusios statinės yra iš slovėniško ąžuolo. Statinė vyno brandinimui tarnauja tik 3 metus, per kuriuos ąžuolas atiduoda geriausias savo savybes vynui. Kas metus keičiama trečdalis statinių. Statinės kaina, beje, 450-500 eurų. Po to statines mielai pasiima restoranų šeimininkai interjero reikmėms.
Nors Terrabianca priskirta Indicazione Geografica Tipica kategorijai, kuri kontroliuoja, kad vynui skirtos vynuogės būtų iš vietos regiono, tačiau kokybė peržengia krašto kategorijos ribas. Kompanija nerizikuoja savo vardu ir prasto 2002 m. derliaus metu išleido tik pora žemesnės kokybės vynų. Manoma, kad 2003 m. vynai bus labai geri, nes vasaros karščius atlaikė vynuogynų pietryčių kryptis, gaunanti mažiau saulės.
Šių eilučių autorius ragavo visą seriją Terrabianca vynų: raudonuosius La Fonte 2003, 86/100 balų, Scassino 2002, 83/100, Scassino 2003, 87/100, Croce Chianti Classico Riserva 2001, 92/100, Cipresso 2001 92/100, Campaccio 2001 92/100, Campacio Riserva 2001 93/100, Il Tesoro Merlot 2001, 89/100, Ceppate 2001, 92/100 ir desertinį Il Fior Di Fino 1999, 91/100. Nėra vietos aptarinėti kiekvieną vyną, bet trumpai verta pridurti, jog raudonieji, gavę virš 90 balų, aromate pasižymi šiltų, saldžių prieskonių, mineralų, prinokusių uogų, granato tonais. Skonyje vynai parodo labai gerą kūną, harmoniją ir eleganciją. Net ir pilnakraujai vynai lengvai slysta gomuriu. Chiantis visoje skonio gamoje.
Reikia pridurti, jog Terrabianca gamina ir alyvuogių aliejų. Tam reikalui auga 4000 alyvmedžių, iš kurių dauguma 350 metų senumo. Alyvmedžiai, kaip ir vynuogės turi panašų bruožą: kuo senesnis augalas, tuo labiau prinokę vaisiai ir tuo didesnė skonio koncentracija aliejuje. Jei užsuktumėte pas gamintoją, vynai vietoje apytikriai kainuotų nuo 4.6 iki 25 eurų už butelį: nelygu vyno rūšis, metai ir padėtis rinkoje. Tūlas gal ir teisus, kad už 90 litų galima nusipirkti krūvą “šnapso”: ir pigiau ir efektas didesnis – tačiau vynas nėra skirtas prisigerti, o saikingai mėgautis, geriausiai derinant su maistu. Tuo tarpu mums belieka ieškoti šio vyno Lietuvoje. Žinoma, kaina čia bus didesnė nei Terrabianca vyninėje. Importo kaštai ir Lietuvos rinkos specifika daro savo. O i Toskaną galima grįžti ne tik dėl vyno, tačiau be jo toskaniečiai neįsivaizduoja krašto esybės.
Koreguotas straipsnis spausdintas Verslo Žiniose, 2005 liepos 15 d.