kas geriau: naujasis ar senasis pasaulis?

[Herkulis]

tenka skaityti apie seno ir naujo pasaulio vynų skirtumus. esą senasis pasaulis subtilus, o naujasis - ryškus skoniu. o man atrodo, kad (ypač prancūzai) neišstena raiškesnio vyno ir vapa apie kažkokį subtilumą. o, kai padaro ryškų vyną, iš karto giriasi, kad geras gavosi. naujasis pasaulis duoda į skudurus?

[aras]

Cia tas pats,kas diskutuoti kur grazesnis saulelydis i vandenyna - Prancuzijoje ar Cileje.
Dar neblogai butu juos ivertinti simtabale sistema

[Ahoy]

Čia labai daug priklauso, kokią sumą pirkiniui skirsi. Jei 30 Lt, tai sunkiai kas prilygs Naujajam pasauliui, jei daugiau kaip 100 Lt, imčiau Senąjį pasaulį. Tarp 100 ir 200 Lt gali gauti puikų Barolo, tuo tarpu Čilės vynai virš 100 Lt tokio potencialo tikrai neturi. Ta riba yra kažkur 50 Lt- tuomet prasideda labai rimti ispaniški vynai.

[stra]

vertinant vyną ar renkantis iš įvertintų, nereikėtų pamiršti keleto dalykų, kurie neleidžia viso pasaulio vynui tapti panašiu į Australietišką Yellow Tale:

- iš skirtingų vynuogių gaunami skirtingi vynai. yra 300 pramoniniu būdu auginamų vynuogių veislių ir dar milijonas jų klonų. kai kurios vynuogės kvepia vyšniomis ir tai labai žavu ir jos niekada nekvepės šokoladu arba džiovintomis slyvomis. kai kurios vynuogės yra kvapnesnės, kitos yra ryškensės spalvos, trečios rūgščios ir ttttttt

- skirtingos klimatinės sąlygos lemia skirtingą tos pačios veislės vyną. Ir jei australas is 18 laipsniu vandenyno vesinamo Margaret River ar vesaus vejuoto ir klavoto Clare dievina raudonos paprikos aromatą cabernet sauvignone, tai bordo gamintojas siekia, kad jo ikaitusiuose zvyro ir skaldos laukuose isaugintas vynas vos vos kvepėtų žaliaja paparika, o argentiniečiai apie tokį kvapą sužino tik ragaudami neprinokusias vynuoges derlingoje sudrekintoje rudoje vynuogyno dirvoje tolumoje boluojant akonkaguai, o vandenynui osiant uz 1500 km.

- vynus gamina desimtys tukstanciu ganetinai protingu ir savarankisku vyndariu: 4000 vien tik bordo, 1500 australijoje, 250 argentinoje ir pan. kiekvienas ju mano, kad jo vynas turi buti toks, o ne kitoks ir jis nenori buti panasus i kaimyna arba yellow tale. ir ne visada zino, kokiais kriterijais vynas bus vertinamas galutinio kliento salyje. kai kurie, gamindami pigu vyna, taikosi prie kliento. didzioji dalis beaujolais pagaminama pagal japonu skoni, ju atstovams betarpiskai dalyvaujant maisymo procesuose. vokieciai su malonumu gamina zemiausios kainos pusiau saldu rieslinga didziosios britanijos rinkai, nors patys tokio vyno negeria ir parodose demonstruoja jau tai, ka jie vertina patys. Todel manyti, kad jei vynas neatitinka lukesciu, tai jis nera geras, butu nesazininga tu zmoniu atzvilgiu.

- kokio vyno mums reikia? pasaulyje gyvena 6000 0000 000 zmoniu ir kiekvienas ju galetu gerti vyna su savo megstamu maistu ir savo megstamoje kompanijoje. ir tiems milijardams labai retai pribresta proga issikepti gera kepsni, kuriam tikrai reikia rimto, tvirtu taninu, geros rugsties, ilgai brandinto, kvepiancio prinokusiomis uogomis, sokoladu, dziovintais vaisiai vyno. Daug dazniau lengvas, maloniu negausiu taninu, nelabai intensyvios spalvos ir subtiliu neperintensyviu aromatu vynas yra daug geidziamesnis. ir tada iskyla klausimas apie švarumą, eleganciją, harmoniją, balansą, tipiškumą vynuogei, vietovei ir panašius dalykus, kurie vertinant vynus šimtabalėje sistemoje gali būti ir nepastebėti.