Apie Gruzijos (nors patys šios šalies gyventojai ją vadino Sakartvelo) vynininkystę kalbų galime prisiklausyti įvairių, todėl ypač įdomus buvo Lietuvos Someljė asociacijos surengtas susitikimas su Levanu Mekhuzla – Gruzijos valstybinės degustavimo komisijos pirmininko pavaduotoju. Deja, taip išėjo, kad dėl baisių kamščių T. Narbuto gatvėje, į renginį pavėlavau visu pusvalandžiu (L. G.) ir išgirdau tik pačią pasakojimo apie šalies vynininkystę pabaigą.

            Kadangi degustavome tik raudonuosius vynus, o jų buvo 11, daugiausia tenka kalbėti apie Saperavi vynuogę, nes tai Gruzijos vynuogių flagmanas. Nors pastaruoju metu kai kurie gamintojai ją bando (ir tikrai sėkmingai) kupažuoti su Cabernet Sauvignon, gryną Saperavi pažinsite iš tamsios kaip naktis spalvos ir burną surakinančių taninų. Jei vynas kiek šviesenis, jame gali būti ir kitų vynuogių. Visgi šalies vynininkystėje po truputį ryškėja dvi tendencijos – vienos vyninės stengiasi gaminti tradicinį, sunkų, labai taniniško stiliaus Saperavi, kitos orientuojasi į labiau į europietiškesnio stiliaus vynus ir net nefermentuoja jų tradiniuose molio induose, vadinamuose kvevriais, teikdami pirmenybę nerūdijančio plieno talpykloms. Iš degustuotų vynų patiko ąžuole visiškai nelaikyti Khareba Monastery Wines Saperavi Qvevri 2011, gaminamas gruzinų vyndario ir brendęs kvevriuose, taip pat Schuchmann Wine Vinotera Saperavi 2009, gamintas ir brendęs plieninio vyno talpyklose. Khareba man įsiminė kiek labiau, nes pasirodė labiau sakartveliška, kiek rustic, išsiskirianti iš konteksto, tuo tarpu Schuchmann turėtų labiau patraukti tradicinių vynų gerbėjų dėmesį. Gerą įspūdi paliko ir Chateau Mukhrani vynai. Taip pat darosi aišku, jog verta ieškoti tik vyninių, kurios sulaukė užsienio ar ar vidaus investicijų, produkcijos, nes pigesnieji vynai, skirti vietos rinkai, tikrai nenustebins. Kad šalis turi potencialo gero vyno gamybai taip pat abejoti netenka. Užėjus kalbai apie vynų kainas (geriausiųjų sukasi apie 100 Lt ar net viršija šią ribą), p. Levanas teigė, jog jiems vyną sekasi parduoti labai gerai, paklausa viršija pasiūlą, todėl ir kainos nėra mažos. Tenka pastebėti, jog Rusijos rinkų praradimas ženklai kilstelėjo Gruzijos vynų kokybę, tačiau tuo pat metu ir kainas. Kiek nuvylė saldieji Kindzmarauli ir Khvanchkara – taip, tai neblogi vynai, tačiau saldumas gana paprastas ir nėra skonio puokštės. Ponas Levanas teigė, jog Vilniuje pateikti pavyzdžiai tikrai nebuvo geriausi Kindzmarauli ir Khvanchkara, todėl tikėkimės, kad teks paragauti ir labiau vykusių Gruzijos saldžiųjų.