Roma: didybė, espresso dozės ir katinai ...kapinėse
Darbinė savaitė Romoje. Trumpi potyriai Amžinajame mieste lėtai rikiuoja pros ir cons, kuriuos tūlui keliautojui nekenkia prisiminti. The Financial Times architektūros kritikas Edwin Heathcote šio savaitgalio numeryje taikliai reziumuoja: „Roma: It might be more than 1.500 years since Rome was a proper world city buti ts allure lies in a blend of history, chaos, beauty and infinite layers of culture.“ Pradėsiu nuo subjektyviai erzinančių dalykų, o baigsiu gerom naujienoms. Viešbučiai iš jūsų paims pinigus ne tik už praleistą laiką, bet ir neseniai įvestą „miesto mokestį“ – 2 eurai asmeniui. Tarsi mes nepaliekam pakankamai pinigų muziejuose, restoranuose, parduotuvėse ir transporte? Viešbučiai, sako vietiniai, dažnai neatitinka kainos. Tiesa. Arba reikia turėti daug pinigų arba net ir 90 eurų nakčiai gali „garantuoti“ celių dydžio kambarius ir popierines sienas – tikri šnaresių viešbučiai. Viešas transportas Romoje – nepastovus tarsi oras. Jei nebus streiko ar maldininkų minios, populiariais maršrutais važinėsite prigrūstuose autobusuose ir metro. Arba ilgai ilgai jų laukdami su stiprėjančiu nerimu stebėsite šalia augančią likimo bendrų minią. Stotelėse suoliukų ir tvarkaraščių nesitikėkite. Kai kurios metro linijos uždaromos 21.00 val. Lietuvos vairuotojai palyginus su Roma, arčiau Skandinavijos. Gatvės kirtimas pėsčiųjų perėjoje, nekalbant apie nuolatinį laviravimą senamiestyje tarp motorolerių ir mašinų, yra kone akiplėšiškumo reikalaujantis aktas. Aptarnavimas restoranuose gana atsainus. Šiukšlinos gatvės, šiukšliadėžės, matyt, įrašytos į raudonąją knygą. Nuorūkų mėtymas gatvėje kelia mažą siaubą. Tiberio upės krantinė neišnaudota, tuščia, netgi baugi – nepalyginsi su Sena Paryžiuje. Žinoma, turistų srautai verčia apsišarvuoti kantrybe.
Bet bet bet, šiuos keistumus ir nepatogumus atperka Capitis mundi grožybės ir mieli atradimai. Gegužės pradžia lepina neįkyria saule ir prie žemės nelenkiančia šiluma. Miesto didybė, mastai ir neišsemiamo paveldo įvairovė nesustojamai verčia aikčioti. Nevardinsiu kiekvienos vietos ypatybių ar kaip prie jų nuvykti – tiesiog peržvelgsiu tai, kas palieka malonius prisiminimus ir norą sugrįžti. Pirma, tai Renesanso paveldu puošta Kapitolijaus kalva, nuo kurios atsiveria (senosios) Romos panorama. Netoliese, einant palei, ar užsukant į, senovinius forumus stūkso grėsmingai didingas Koliziejus. Gatvės prekeiviai neįkyrūs, visgi, gausūs. Skirkite laiko nuostabiai šv. Petro bazilikai ir Vatikano muziejams. Siksto koplyčia ir Rafaelio salės tiesiog pribloškia. Pora tūkstančių metų stovintis Panteonas su skyle lubose ir Rafaelio kapu neatsigina nuo smalsuolių ir tikinčiųjų. Pasivaikščiokite po Trastevere rajoną – jauki gatvelių raizgalynė ir nebrangaus bei palyginti skanaus maisto restoranėliai ir užeigos spiečiasi ant kiekvieno kampo. Patiekalai prasideda nuo 2 eurų, nors nebrangių užeigų pirmų/antrų patiekalų kainų diapazonas - 5-8 eurai. Čia šeštadienį, ypač po 21.00 val., gali tekti irtis pro alkanus, smalsius ir ištroškusius nuotykių bei parymoti eilėje į restoraną. Trastevere rajone plyti fantastiškas botanikos sodas. Įėjimas – 4 eurai. Labai verta valandai kitai prasmegti augmenijos pasaulyje. Aibė miesto aikščių su fontanais ragina ištiesti poilsiui po vidutiniškai 13 km kasdieną nutapsinančias kojas. Fellinio La Dolce filme įamžintas Trevi fontanas nuolat apspistas žioplių, bet dėl to nepasidaro atgrasus. Aplankykite už miesto esančias pirmųjų krikščionių katakombas (įėjimas - 8 eurai) ir nors kiek paėjėkite šalia besidriekiančia kelių „motina“, t.y. senuoju Romos keliu – Via Appia. Retas turistinis gidas rekomenduoja miesto kapines. Katalikų amžinojo poilsio vieta Verano visiškai tuščia, architektūriškai žavinga ir nenusileidžia Per Lashezui Paryžiuje. Nedidulės nekatalikų kapinės, vadinamos protestantų, nors ten palaidoti ir kitų konfesijų žmonės, buvo didžiausias netikėtumas. Jose tradiciškai pilna ...tingių, bet mažai baikščių kačių, o prieš kapines uždarant pro garsiakalbius suskamba Bacho Air on a G string. Nepakartojamas akimirkos žavesys. Nepraleiskite progos paskanauti ledų, kainuojančių apie 2.5 euro už pora kaušelių ir pradėti priešpietę espresso „šūviu“ ar nueiti į turgus nusipirkti sezoninių gėrybių. Prisiminimai liks ilgam.